Niekam ne paslaptis, kad lydekos mėgsta tūnoti prie vandens žolių ar jų tankmėje. „Nori pagauti lydį – pirmiausia ieškok žolių“ dažnai sako seni žvejai ir retai kada klysta. O juo labiau šiuo metu, pavasario antroje pusėje, kada prasideda įvairių karpinių žuvų nerštai, įprastai vykstantys seklesnėse ir žolėtose vandens telkinio vietose. Aštriadantėms dabar prasideda gyvenimas lyg sanatorijoje – meilės ištroškusios kuojos, ešeriai ar kitos mažesnės žuvys tampa ne tokios atsargios, tad tik spėk ryti, kimšti skrandį ir atgauti po žiemos prarastas formas. Po savaitės kitos, kada tie nerštai baigsis, tokios lengvos medžioklės nebus, tad plėšrūnės ir stengiasi pasinaudoti proga, suplaukdamos iš viso vandens telkinio ten, kur medžioklė lengviausia.

Spiningautojui dabar taip pat yra vienas geriausių laikų metuose, kada per vieną žūklę gali pagauti daug lydekų. O neretai – ir labai stambių, nes į pakraščius prikimšti skrandžio greta mažųjų ir vidutiniokių iš vandens gylių ateina ir didieji ežero ar užtvankos „krokodilai“. Tačiau ne visada žūklės ir šiuo metu būna sėkmingos dėl vienos paprastos priežasties – lydekos dažnai būna gerokai atsivalgiusios ir nemedžioja visą dieną, tad gali tiesiog nepataikyti tų aktyvumo valandų. Guli žuvis ant dugno ar kybo kur prie žolių kupsto, virškina pagautą grobį ir jai nelabai įdomu, kas vyksta aplink. Nebent tai būtų susiję su jos pačios saugumu ar kėsintųsi į jo medžioklės plotą. Būtent šis faktas ir gali išprovokuoti plėšrūną atakai, jeigu masalas atsidurs prie pat jos ir savo išvaizda ar virpesiais pakutens jos nervus ir paskatins plėšrūnės savigynos instinktą.

Kad užtikai tokią lydeką, dažnai išduoda tušti smūgiai, masalo stumtelėjimai ir nepataikymai, lydėjimas, gaudant minkštaisiais masalais – rastos dantų žymės uodegoje ir kitoje masalo dalyje. Tad jeigu tokią vietą pavyko rasti – pusė sėkmės jau yra. Keičiant masalus, jų dydį, spalvas, kartais traukimo kryptį, greičiausiai, anksčiau ar vėliau lydeka vis tiek praras kantrybę ir vieną kartą rimčiau čiups tokį įkyrų įsibrovėlį.

Taigi, pataikius lydekų neaktyvumo dieną ir norint pagauti, svarbiausia, reikia surasti pačią lydeką ir pravesti masalą kuo arčiau jos nosies. Žinoma, lengva tą pasakyti, sunkiau padaryti. Surask, kad geras lydeką vandens augalijos sąžalyne, kurie paprastai būna pakankamai erdvūs, po kurį dar šmirinėja smulkių žuvų būriai, netgi jei turi echolotą! Senesnės klasės echolotai šioje vietoje tikrai kapituliuoja, nes paprastai ir žuvis, ir vandens žoles piešia vienodai. Nebent žuvis būtų visiškai atsiskyrusi nuo vandens augalų. O štai Deeper gali atskirti žuvį nuo vandens augalų. Reikia tik gerai nusistatyti spalvas bei mokėti skaityti tai, ką sonaras rodo. Pavyzdyje pavaizduota situacija, kurioje, tikėtina, sonaras rodo tarp žolių besislepiančias lydekas. Žinoma, visada yra galimybė suklysti interpretuojant. Visgi, galimybė tai matyti yra didelė pagalba papuolus į tokią situaciją.

Svarbiausia – neprarasti kantrybės bandyti ir stengtis kuo labiau pažinti ir išmokti skaityti tai, ką rodo tavo Deeper‘is.