Grįžę iš poledinės žvejybos, žvejai gali papasakoti pačių šauniausių žvejybos istorijų. Kai savo draugo Driu Zinerto iš Saratoga Springso Niujorke paklausėme, ar jis neturi kokių nors istorijų, kuriomis galėtų su mumis pasidalyti, jis entuziastingai atsakė: „Kalbant apie poledinę žvejybą, turiu keletą puikių istorijų“, tačiau ši naujausia istorija yra Driu mėgstamiausia.

Pirmoji kelionė

Praėjusį sausį nusprendžiau nepabūgti šaltos Niujorko žiemos ir leistis į poledinę žvejybą su savo draugu Brendonu Garisonu. Žvejybai pasirinkome Hadsono upės Alkovės prieplauką. Kaip paprastai, susidėjau svarbiausius reikmenis, įskaitant savo Deeper PRO+ žuvų ieškiklį, kuris ypač praverčia išsiruošus į poledinę žvejybą.

Upė mus pasitiko storu ledo sluoksniu, ledine –20 °C temperatūra ir žvarbiu vėju.

Išsikrovę reikmenis, apšilome šiek tiek pagaudę blizgėmis su Deeper mano ledo namelyje, tačiau norėjome imtis didesnių plėšriųjų žuvų, labai paplitusių šioje vietoje.

Šiek tiek pasižvalgę, išdėstėme 8 vėliavėles apie 20 metrų atstumu viena nuo kitos, manydami, kad nepaisant sniego vėliavėlės vis tiek matysis. Jas nustatyti buvo ypač sudėtinga dėl stipraus vėjo ir šuorais krintančio sniego, tad norėjome tai atlikti kuo efektyviau ir greičiau. Kad sutaupyčiau laiko, naudodamas Deeper tikrinau gylį kiekvienoje skylėje. Tai labai naudinga ieškant perėjimo zonų ir skardžių bei patrauklių vietų tiek lydekoms, tiek gelsvapelekiams sterkams.

Nustatę vėliavėles, palikome jas ir grįžome į savo apsnigtą ledo namelį. Kurį laiką užtrukome prie didžiulio būrio smulkių žuvų, kurios nukreipė mūsų dėmesį nuo vėliavėlių.

crappie on ice

Grįžimas

Po kelių dienų vienas nuvykau į tą pačią vietą, įsitikinęs, kad tai mano diena sugauti laimikį.

Oras buvo mažiau bjaurus, galbūt –2 °C, ir pūtė nestiprus vėjas. Ten, kur buvo vėliavėlės, niekas nekibo, bet, laimei, buvau užsiėmęs būriu pakankamo dydžio melsvažiaunių saulešerių.

Nusivylęs nykia žvejybos diena, nusprendžiau susirinkti vėliavėlių įtaisus be vėliavėlių ir baigti žvejybą. Tuo metu dėl kažkokios priežasties vienas iš vėliavėlių įtaisų apsunko, tad lėtai pradėjau kelti jį aukštyn, o kabliukui atsidūrus prie paviršiaus, pamačiau, kad jis buvo prisikabinę prie kito valo. Tai buvo žalias vėliavėlės valas, kurį standartiškai naudoja dauguma poledinės žvejybos žvejų. Tokį visada naudoju ir aš.

Sugriebiau valą ir pradėjau traukti. Staiga pajutau nedidelį trūktelėjimą ir supratau, kad prie jo kažkas yra. Toliau lėtai ir labai atsargiai traukiau valą.

Ir spėkite, kas buvo toliau? Palaipsniui per ledą ištraukiau padoraus dydžio gelsvapelekį sterką!

Bet tai dar ne viskas...

Pastebėjau, kad valas tebėra skylėje ir sugriebęs kitą galą ištraukiau jį. Ir ką jūs manote... tai buvo pradingęs samtis nuo mūsų vėliavėlės iš praėjusios dienos žvejybos.

Negalėjau tuo patikėti. Sugavau žuvį, kuri prieš dvi dienas mums ištrūko, ir atgavau savo samtį, kuris tikriausiai gulėjo ledinės upės dugneKokia šauni staigmena. Vis dėlto tai buvo mano diena.
walleye on ice

Ką galvojate apie Deeper PRO+ išmanųjį sonarą poledinėje žvejyboje?  

Deeper pasižymi 2,5 cm tikslinio atskyrimo atstumu, o tai yra fantastiškas ir itin geras veiksnys užsiimant poledine žvejyba. Daugumos kitų konkuruojančių prekių ženklų polediniai echolotai pasižymi didesniu tikslinio atskyrimo atstumu – apie 5 cm. Deeper leidžia man pamatyti, kada žuvis yra beveik ties mano jauku, o ne 5 cm nuo jo. Jis itin jautrus: jis pažymi mažiausias mano volframo blizges, kurios puikiai tinka žvejojant smulkias žuvis ir melsvažiaunius saulešerius.

Be to, jis lengvas ir belaidis, tad vietoj to, kad į skylę būtų dedamas daviklis, galintis įsipainioti į valą nustatant vėliavėlę, Deeper plūduriuoja skylės viršuje ir netrukdo jums atlikti veiksmų ir vis tiek pateikia tuos pačius tikslius rodmenis.

Galiausiai man labai patinka tai, kad Deeper gali atkurti tai, ką per dieną pažymėjau. Galiu matyti, kokie elementai žuvims tiko labiausiai, ir pagal tai planuoti savo būsimas keliones.

Pasirinkite tikamą Deeper modelį poledinei žūklei