Pavasario saulutei vis labiau šildant orą ir vandenį, džiaugiasi kiekvieno žvejo širdis – žuvų aktyvumas auga diena iš dienos, kaip ir auga vandens telkinių skaičius, kur gali sėkmingai žvejoti. Gal tik užkietėję spiningautojai, nepripažįstantys kitų žūklės būdų, neskuba pernelyg džiūgauti – dauguma jų mėgiamų plėšrūnų šiuo metu ruošiasi nerštui ir juos saugo griežti žūklės draudimai. Bet iš tiesų nėra ko liūdėti – upėse prasideda labai emocinga pavasarinė ešerių žūklė. Gal dryžuočiai, lyginant su kitais plėšrūnais ir neužauga labai jau dideli, tačiau kovingumo iš jų neatimsi – jie visada kovoja aršiai ir iki galo, o kadangi dažniausiai yra gaudomi subtiliais įrankiais, tai kova su jais padovanoja daug stiprių emocijų.
Apie tai, kur ankstyvą pavasarį reikėtų ieškoti ešerių bei į kokias vietas reikėtų atkreipti dėmesį, mums papasakojo žinomas spiningautojas sportininkas ir ešerių žūklės entuziastas Andrius Urbonas:
„Ešerių paieškas pradedu pirmiausia upėse – Nevėžyje ar Mūšoje, vos išėjus ledams. Daugiau mažiau stabilesni ir geresni rezultatai būna tada, kai po didžiojo pavasario potvynio vanduo pradeda lėtai slūgti ir skaidrėti. Šįmet buvau prie upių tris kartus, visose žūklėse pavyko pagauti gražių 500-700 g sveriančių dryžuočių, tačiau nedaug. Draugai Mūšoje buvo užtikę didesnius žuvų būrius, kur iš vienos vietos jiems pavyko pagauti po keliolika dryžuočių. Įdomu, kad šiais metais, atrodo, yra nusistovėjusios aiškios kibimo valandos. Ryškesnis žuvų aktyvumas būna apie 9 valandą ryte ir po pietų – apie 15 val. Dieną pagauti sunkiau. Dar viena šio sezono įdomybė – gaudant ešerius mažais guminukais kažkodėl labai dažnai pasitaiko įkirsti ... „suplėšrėjusių“ karšių.
Mėgiamos ešerių buveinės skiriasi nuo pačios upės pobūdžio. Pavyzdžiui, Mūšos upėje iš esmės stengiesi suktis apie gilesnes duobes. Pačioje duobėje retai kada randi ešerius, tačiau jie tūno ties duobės kraštais – už jos ar prieš ją, gana dažnai – prie pat kranto skardžio, vos už žolių juostos dugno linijai staiga krentant žemyn. Ten jie, tikriausiai, slepiasi nuo srovės. Nevėžyje yra kiek kitaip – ešeriai ankstyvą pavasarį čia mėgsta užutėkius, kur silpnesnė srovė arba ji sukasi atgal. Čia, paprastai, vyrauja kiek mažesni – 1,8-2 m gyliai bei galbūt greičiau įšyla vanduo.
Jeigu tokioje vietoje yra įgriuvusių sąvartų, kelmų ar nuskendusių didesnių šakų – sulaukti didesnio ešerio kibimo visada daugiau galimybių. Kaip, žinoma, ir užkabinti, ir nutraukti masalą. Be dovanų Neptūno muziejui gaudant Nevėžyje neapseisi. Mailiaus būrių, kuriuos medžioja ešeriai ir pagal kuriuos galima būtų orientuotis, šiuo metu plika akimi nepamatysi – kol šaltas vanduo, jie vandens paviršiuje nesirodo.“
Andrius teigia, kad seniai kirba mintis į šią žvejybą pasiimti Deeper‘į ir pasiieškoti ešerių susitelkimo vietų jo pagalba, tačiau, kadangi per daugelį metų žūklių mintinai žino kiekvieną didesnę duobutę savo pamėgtuose ruožuose, patingi neštis kitą kotą ir apsieina be echoloto. Tuo tarpu pradedantiesiems šioje žūklėje spiningautojams arba tiems, kurie ieško naujų žvejybos plotų, Deeper‘is tikrai yra didelė pagalba. Tad trumpai priminsime skaitytojui, į ką reikėtų atkreipti dėmesį naudojantis Deeper‘iu tokiose žūklės sąlygose:
1. Tiksliau įvertinkite dugno reljefą. Tokioje upėje kaip Mūša pamatyti, kur yra duobė ar sekluma, nėra sudėtinga, tačiau, kur tiksliai prasideda dugno kritimas, kiek staigiai jis krenta ir kur susidaro mini duobutės, taip mėgiamos ešerių ir kitų žuvų, gali pamatyti tik keletą kartų praskenavęs echolotu. Juo labiau tas galioja tokiose upėse kaip Nevėžis, kur dugno reljefą vizualiai įvertinti sunkiau. Atradę prietaisu duobės kontūrus, dar kartą praskenuokite ją įsijungę siauresnį prietaiso spindulį, kuris parodys detalesnius dugno pokyčius ir mini duobeles.
2. Kreipkite dėmesį į dugną. Ieškodami pačių ešerių atkreipkite dėmesį į tai, ką echolotas rodo ant dugno – šios žuvys šiuo metu dažnai būna prie jo prisispaudusios. Žuvys, plaukiančios viduryje vandens ar juo labiau aukščiau, mus šiuo atveju domina mažiau. Ešeriai ankstyvą pavasarį linkę būriuotis – užtikus echolotu didesnį būrį, verta tokią vietą įsidėmėti ir ilgiau ją tikrinti masalais arba čia sugrįžti kitu laiku. Būna, kad visą dienos laimikį ankstyvą pavasarį „susirenki“ vienoje ar dviejose vietose.
3. Ieškokite dugno kliuvinių, kuriuos galite lengviau atpažinti stebėdami prietaiso piešiamą dugno liniją ir spalvomis išskiriamą jo kietumo įvertinimą. Tokie objektai visada mėgiami ešerių ir kitų plėšrūnų. Tik neužmirškite prieš tai apsaugoti masalą nuo kliuvinių – naudoti ofsetinius kabliukus ir paslėpti jų gylius masalo viduje. Deeper‘is šiuo atveju tikrai padės sumažinti masalų praradimus.
4. Suraskite smulkios žuvies būrius. Žuvų pasiskirstymas upėje būna tikrai nevienodas – vienoje duobėje jų gali būti daug, o kitose visai nebūti. Porą kartų praplukdę Deeper‘į pro įdomesnę vietą greit suprasite, ar yra čia smulkmės, o jei yra – kur yra susispietę didžiausi aukšlių ir kitų smulkių žuvų būriai. Ten, kur būriuojasi mailius, kažkur netoliese, greičiausiai, kraštuose ar apačioje po smulkmės būriu bus ir ešerių.
Gero jums laiko prie pabudusių upių!