Kaip skaityti echoloto rodmenis (PRO/PRO+ 2)

ir jais naudojantis surasti daugiau ir didesnių žuvų

Pradėjote naudoti echolotą? Šiek tiek žinių apie jį jau turite, bet norite sužinoti daugiau? Nesate tikri, kad echoloto ekrane matomą situaciją suprantate teisingai? Nesikrimskite – mes jums padėsime. Ši trumpa mokymo programa paaiškins, kaip teisingai interpretuoti echoloto rodmenis, padės ekrane pavaizduotą masalą atskirti nuo žuvies, suprasti, kad ant dugno guli rąstas, už kurio mėgsta slėptis žuvys. Užtruksite tik kelias minutes, bet įveikę šią mokymo programą jūs galėsite:

  • Identifikuoti žuvį

  • Nustatyti žuvies dydį

  • Identifikuoti įvairius povandeninius objektus

  • Nustatyti dugno tipą ir kietumą

1 4

Kaip echolotas veikia?

Šie trumpi paaiškinimai iliustruojami tais paveikslėliais, kuriuos jūs, naudodami Deeper echolotą, matysite savo telefono ekrane. Mes nesigilinsime į echolotų darbo subtilybes, tik atskleisime pagrindinius principus, kurie jums padės suprasti, kaip echolotas formuoja vaizdą ekrane, daugiau-puslapyje kaip echolotas dirba. Yra keli labai svarbūs techniniai dalykai, kuriuos jūs turite žinoti.

Sonaro signalų dydžiai

Pirma, echoloto siunčiamas signalas yra kūgio formos (panašiai kaip naktį šviečiančio prožektoriaus spindulys). Echoloto signalo kūgis gali būti platus (40–60°) ir aprėpti didesnį dugno plotą, arba siauras (10–20°), aprėpiantis mažesnį plotą. Stebėdami ekraną jūs turite žinoti, kokį spindulį siunčia echolotas. Deeper PRO+ 2 gali skenuoti plačiu, vidutiniu ir siauriu spinduliu (47°, 20°, 7°), PRO – plačiu ir siauru spinduliu (55° ir 15°), o Deeper START – vidutiniu / plačiu spinduliu (40°).
Antras dalykas, kurį turite įsidėmėti, – echolotas nuolat siunčia signalą ir priima signalo atspindžius. Siuntimas ir priėmimas vyksta periodiškai, ekrane atsispindi kiekvienas toks veiksmas. Kai ekrane pasirodo naujo skenavimo duomenys, ankstesnių skenavimų duomenys pasislenka į kairę, o naujausi duomenys yra ekrano dešinėje.

Kaip suprasti sonaro rodmenis

Taigi, kai žiūrėsite į echoloto ekraną ir stengsitės perprasti situaciją, pasistenkite atsiminti šiuos du momentus:
1. Ar echoloto siunčiamas spindulys yra platus ar siauras?
2. Nors echoloto ekrane esantis vaizdas nuolat pasislenka į kairę, tai nereiškia, kad juda pats echolotas.

1. Identifikuoti žuvį

  • Žuvų piktogramos

    Žuvų piktogramų rodymo funkcija praverčia pradedantiesiems: šiuo atveju pats echolotas pagal signalo atspindį identifikuoja, ar vandenyje esantis objektas yra žuvis. Paprastai echoloto programa lygina objekto dydį ir signalo atspindžio stiprumą. Deeper echolotų duomenis apdoroja Fish Deeper programėlė , naudojanti pažangų žuvų identifikavimo algoritmą. Tačiau net pačios pažangiausios technologijos nėra 100 proc. tikslios, vertindamos, ar aptiktas objektas yra žuvis.

  • Lanko formos simboliai

    Kaip ekrane suprasti, kur yra žuvys, kai žuvų piktogramų rodymo funkcija išjungta? Žiūrėkite į lanko formos brūkšnius.

    Žuvys ekrane rodomos kaip lankai (priežastis, kodėl jos rodomos lankų pavidalu, išsamiai paaiškinta čia). Svarbu prisiminti, kad šie lankai gali skirtis dydžiu (ilgiu ir pločiu) ir gali būti vaizduojamas ne pilnas lankas – atkreipkite dėmesį ir į puslankius. Toliau pateikta ekrano kopija puikiai pavaizduoja galimus skirtingus lankus. Jie skiriasi tiek ilgiu, tiek pločiu, ir kai kurie lankai netgi nėra pilni, tačiau visi jie vaizduoja žuvis.

1 2

2. Žuvies dydžio įvertinimas

Jūs jau žinote, kad kai kurie ekrane matomi lanko formos simboliai yra žuvys. Pats laikas papasakoti apie tai, kokio dydžio žuvys matomos, patyrinėti tokias simbolių savybes kaip ilgis, storis ir kt.

Lanko formos simbolio ilgis

Dažniausia žvejų, stebinčių echoloto rodmenis ekrane, klaida yra ta, kad jie mano, jog jei ekrane matomas ilgas lankas, vadinasi, vandenyje yra didelė žuvis. Viskas yra kitaip. Reikia įsidėmėti, kad bet kurio echoloto rodmenyse ilgis yra ne dydžio, o laiko išraiška. Pateiksime paprastą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad vandens telkinyje jūsų echolotas visiškai nejuda ir visą laiką skenuoja tą pačią vietą. Dabar įsivaizduokite, kad toje vietoje yra žuvis, kuri irgi visiškai nejuda. Ką matysite? Pačią pirmą akimirką tai bus taškas, kuris, laikui bėgant, virs horizontalia linija. Ta linija nuolat ilgės, kol pagaliau bus ekrano pločio. Taigi ilga linija nereiškia, kad po jūsų valtimi yra didžiausias Lietuvos šamas, ji reiškia, kad ten yra žuvis, kuri nejuda, ir ta žuvis gali būti labai maža.

Dabar įsivaizduokite kitą scenarijų. Jūsų echolotas ir toliau nejuda, skenuoja vieną vietą, bet jo siunčiamo signalo kūgį kerta dvi žuvys: viena didelė, kita maža. Didelė žuvis plaukia greitai, maža – lėtai. Kurios žuvies lanko formos simbolis ekrane bus ilgesnis? Atsakymas: mažos. Lėčiau plaukianti žuvis ilgiau išbuvo spindulio veikimo zonoje, greičiau plaukianti – trumpiau, todėl pirmosios atvaizdas ekrane bus ilgesnis nei antrosios, nepaisant jų dydžių skirtumo.

Pažiūrėkite į ekrano fotografiją, kuriame echolotas vaizduoja nedidelę žuvelę. Matote labai ilgą lanką. Toks vaizdas gaunamas tuomet, kai echolotas juda labai mažu greičiu (arba visai nejuda), o žuvis plaukioja ramiai, echoloto spindulio zonoje išbūna ilgai. Tai puiki iliustracija, rodanti, kad ilgas lanko formos simbolis nereiškia didelės žuvies.

Lanko formos simbolio storis

Taigi lanko formos simbolio ilgis nėra tas rodiklis, kuris leistų spręsti apie žuvies dydį. Kur kas geriau žuvies dydį nusako šio simbolio storis, t. y. kai simbolio dydis matuojamas ne horizontalioje, o vertikalioje plokštumoje. Visada tai atminkite, kai žiūrėsite į echoloto ekraną, jame pavaizduotas žuvis ir bandysite sužinoti, kokio dydžio tai žuvys. Jei lanko formos simbolis trumpas, bet jo storis didesnis, tai rodo, kad signalas atsispindėjo nuo didesnės žuvies. Pasižiūrėkite į ekrano nuotrauką. Matote 4 žuvis. Kuri iš jų yra didžiausia?

Atsakymas: žuvis, pavaizduota dešinėje, esanti arčiau dugno. Visi keturi lanko formos simboliai yra panašaus dydžio (visi gana trumpi). Bet ekrano dešinėje, arčiau dugno esantis simbolis yra storesnis. Tai ne monstras, bet didžiausia žuvis iš visų keturių.

Pilni ir daliniai lankai

Ekrane jūs galite pamatyti įvairių lankų. Vieni gali būti ilgi, atrodantys kaip pilni lankai, kiti – trumpi, tarsi būtų tik dalis lanko. Nebūtinai lankas turi būti pilnas – dalis lanko taip pat vaizduoja žuvį. Mūsų mokymų tinklalapyje „Kaip veikia echolotas“ išsamiai paaiškinta, kodėl kartais echoloto ekrane matomas pilnas lankas, o kartais – tik dalis lanko. Trumpas atsakymas būtų toks: pilnas lankas (arka) gaunamas tuo metu, kai žuvis kerta visą jūsų echoloto signalo kūgį, t. y. perplaukia per jo vidurį. Kai žuvis kerta mažesnę kūgio dalį (perplaukia ne per centrą, o jo šone), ją vaizduoja nepilnas lankas. Reikia įsidėmėti, kad lanko pilnumas nenusako žuvies dydžio. Žuvies dydį nusako lanko storis.

Mažos žuvelės jūsų ekrane

Mažas žuveles echoloto ekrane rodo brūkšniai, linijos ar taškai, todėl kartais jų simboliai yra panašūs į vandens augalų vaizdus ekrane. Tačiau yra 3 skirtumai, padedantys identifikuoti nedideles žuveles:

  1. Nedidelės žuvelės paprastai laikosi viduriniuose vandens sluoksniuose ar netoli paviršiaus, bet ne prie dugno.
  2. Deeper echolotas mažas žuveles vaizduoja kita spalva nei augalus (esant standartiniams ekrano nustatymams, Fish Deeper programėlė mažas žuveles vaizduos šviesiai geltona, o ne ryškiai žalia spalva).
  3. Mažos žuvelės plaukioja būriais, todėl jų vaizdas labiau primena debesį ar „triukšmus“, bet ne paskiras linijas.

Ekrano nuotraukoje matote tiek atskiras mažas žuveles, tiek jų būrį. Atkreipkite dėmesį tai, kaip skiriasi žuvelių ir dugne augančios augalijos vaizdų spalvos.

Trofėjinės žuvys echoloto ekrane

Prisiminkime tai, ką išmokome ankstesnėse pamokose, ir išskirkime du esminius punktus:

  1. Sprendžiant apie žuvį, jūsų mintys ir ekraną stebinčios akys turi judėti vertikaliai, o ne horizontaliai: ne žuvį vaizduojančio lanko ilgis, o jo storis nusako žuvies dydį.

2. Ekrane matomi lankai gali būti pilni ir daliniai, bet tai nenusako žuvies dydžio, o tik parodo, kokią spindulio kūgio dalį kirto žuvis. Pakartosime: žuvies dydį nusako lanko storis.

Echolotas negali nustatyti, kokios rūšies žuvis plaukioja jo spindulio zonoje, bet jei jūs mokate įvertinti žuvies dydį, matote jos buvimo vietą, gylį, žinote dugno pobūdį, galite numatyti, ir kokios žuvys plaukioja jūsų žūklės vietoje.

Tačiau jei jūsų echolotas rodo tokį lanką, koks matomas paveikslėlyje, jums jau reikia pagalvoti, kaip būtų galima sugauti ir ištraukti šią trofėjinę žuvį.

3. Skirtingos struktūros dugno pažinimas

Echolotas yra idealus įrenginys, kai reikia sužinoti žūklės vietos gylį, nustatyti dugno linijas, jo struktūrą, aptikti dugne esančius objektus. Dažnai ši informacija duoda daugiau naudos, nei ekrane pasirodę žuvų simboliai. Pažiūrėkime, kaip reikėtų interpretuoti tą informaciją, kurią echolotas parsisiunčia iš dugno.

Prieš pradedant šios temos pamokas, reikėtų įsidėmėti du svarbius dalykus:

  • 1.

    Jūsų echolotas povandeninį pasaulį skenuoja nuolat, todėl ir vaizdas ekrane nuolat slenka iš dešinės į kairę, net jei echolotas nejuda. Jei echolotas yra vienoje vietoje, ekranas rodo plokščią dugną, nors jis gali toks ir nebūti. Todėl, norint gauti detalų dugno vaizdą, echolotas turi judėti. Jei gaudote iš valties, lėtai apiplaukite pasirinktą zoną; jei gaudote nuo kranto, lėtai, pastoviu greičiu traukite Deeper echolotą. 

  • 2.

    Gylių skalė ekrano dešinėje leidžia jums nustatyti įvairių dugne ar vandenyje užfiksuotų objektų gylį. Ekrano dešinėje viršuje esantys skaičiai rodo, koks gylis esamu momentu yra tiesiai po jūsų echolotu. Nepamirškite, kad prieš tai aptikti objektai gali būti visai kitame gylyje, ypač jei echolotu skenuojate raižyto dugno plotus.

1 2

Dugno įvairovė yra labai didelė: skirtingas dugno reljefas, skirtinga struktūra, dugne esantys objektai irgi labai skiriasi. Gera žinia ta, kad echolotu viską lengva surasti, be to, nesunku suprasti, ką rodo ekranas. Kai jūs plaukiate valtimi ar tiesiog meškere parsitraukiate Deeper, ekrane matote dugno kontūrą. Deaph reader funkcija leis ekrano dešinėje viršuje visada matyti esamo momento gylio reikšmę – žiūrėdami į jos pokyčius galite nustatyti, ar gylis didėja, ar mažėja.

Echolotai puikiai parodo povandeninius kalniukus, skardžius, duobes (žr. šalia esantį paveikslėlį).

Trys patarimai, padėsiantys tiksliau įvertinti vandens telkinio dugną:

  • 1.

    Jei aptikote dugno skardį ar povandeninį kalnelį, perjunkite Deeper echoloto siunčiamą signalo spindulį iš plataus į siaurą ir tą vietą nuskenuokite iš naujo. Jūs gausite detalesnį dugno kontūro pokyčių vaizdą, be to, išvengsite „aklųjų“ zonų.

  • 2.

    Su Deeper gali susikurti batimetrinius žemėlapius, kuriuose dugno struktūra ir objektai vaizduojami skirtingomis spalvomis – tereikia pasirinkti valties režimą (PRO, PRO+ 2 ir CHIRP+ 2 modeliai) arba kranto GPS režimą (tik PRO+ 2 ir CHIRP+ 2). Juose matysite dugno skardžius ir povandeninius kalnelius, jais pasinaudoję greičiau surasite savo geriausias žūklės vietas.

  • 3.

    Jei gaudote iš valties dideliame vandens telkinyje, nustatykite garsinį signalą, kad jis pasigirstų tada, kai įplauksite į jus dominančio gylio zoną. Pavyzdžiui, kai baigsis sekluma ir prasidės didesni gyliai arba, atvirkščiai, kai perplaukę didelius gylius pasieksite seklesnes vietas.

1 3

Ant dugno visada yra įdomių struktūrų, prie kurių laikosi įvairios žuvys. Ypač tokias vietas mėgsta plėšrūnai, kurie kliuvinius išnaudoja kaip slėptuves.

Ekrano spalvos yra labai svarbios identifikuojant šakų raizgalynes ir dugne esančius kelmus. Kadangi echoloto signalas nuo minėtų objektų atsispindi kitaip nei nuo dugno, ekranas juos rodo skirtingų spalvų. Jei spalva būtų viena, jūs kelmo ar rąsto neatskirtumėte nuo dugno pakilimo. Todėl pasirinkite tokius ekrano spalvų nustatymus, kad dugnas ir ant jo esantys objektai būtų rodomi tokiomis spalvomis, kokios geriausiai leidžia įvertinti ekrano vaizdą. Fish Deeper programėlėje galite pasirinkti Classic color mode nustatymą – šakos, kelmai, kaip ir vandens žolės, bus vaizduojami žalia spalva, arba Day color mode – minėti objektai bus violetinės spalvos.

  • Vandens augalai

    Su Deeper echolotu jus galite nustatyti, kuriose vietose po vandeniu auga į paviršių neišnyrančios, todėl plika akimi nematomos žolės, sužinoti ar dugnas padengtas žolėmis, ar švarus. Vienais atvejais žolynai ieškomi dėl to, kad juose tūno tam tikrų rūšių žuvys (pavyzdžiui, lydekos), kitais – tam, kad masalą būtų galima guldyti ant švaraus dugno (pavyzdžiui, gaudant dugnine meškere).

    Kaip ir ant dugno esantys kelmai ar šakos, taip ir vandens žolės, vaizduojamos kita spalva nei dugnas. Tačiau vandens žolės vaizduojamos vertikaliomis linijomis ir labiau užpildo ekraną. Paveikslėlyje matote gausiai vandens žolėmis apaugusį dugną.

  • Įdubos

    Kiekviena, net nedidelė įduba yra patraukli žūklės vieta. Nedideles įdubas gali suformuoti ir didelių karpinių žuvų būrys, toje vietoje dugne nuolat ieškantis maisto. Dugno įdubas surasti nesunku – lėtai plaukiant valtimi ar traukiant Deeper echolotą kranto link, jos ekrane vaizduojamos kaip V formos įdubos dugno kontūre.

  • Povandeniniai kalniukai

    Dugno pakilimai paprastai turi lėkštesnius šlaitus nei įdubos, tačiau juos taip pat lengva identifikuoti kaip ir įdubas (tai gerai matoma pasižiūrėjus į paveikslėlį). Jei norite detalesnio ir tikslesnio vaizdo, dugno pakilimą (kaip ir bet kokį kitą skardį) tikrinkite plaukdami (ar traukdami echolotą) lėtai, pastoviu greičiu. Be to povandeninį kalniuką ar skardį tyrinėti reikia įjungus siauro kampo signalą – taip gausite tikslesnius duomenis, matysite kiekvieną dugno nelygumą, vaizdo ekrane neterš „triukšmai“. 

1 3

4. Sužinokite dugno struktūrą ir jo kietumą

Kad ir kokias žuvis gaudytumėte, dugno kietumas yra labai svarbi informacija. Žvejys turi žinoti, ar dugnas – minkštas dumblas, ar kietas žvyras, nes vienos žuvys mėgsta dumblą, kitos laikosi ten, kur dugnas kietas, be to, žuvis labai domina ir riba, kur baigiasi kietas dugnas ir prasideda minkštas. Yra trys požymiai, pagal kuriuos žiūrėdami į ekraną galite nustatyti dugno tipą: dugno spalva, dugno kontūro storis ir pakartotinio spindulio buvimas (yra jis ar jo nėra).

  • Spalva

    Kietas dugnas geriau atspindi echoloto signalą, minkšto dugno atspindžiai yra silpnesni. Todėl iš skirtingo dugno sugrįžta skirtingo intensyvumo signalas. Deeper echolotas skirtingo kietumo dugną vaizduoja skirtingomis spalvomis. Esant Standard color režimui labai minkštas dugnas vaizduojamas tamsiai ruda spalva, o labai kietas – oranžine. Taigi dugno spalva ekrane gali būti nuo tamsiai rudos iki oranžinės, tai priklauso nuo jo kietumo. Day color režimas dar vaizdingiau parodo skirtingo kietumo dugną – čia spalvos varijuoja nuo violetinės (pats minkščiausias dugnas) iki geltonos (pas kiečiausias). Per vidurį yra raudona, oranžinė spalvos, vaizduojančios atitinkamo kietumo dugną.

  • Pakartotinis signalo sugrįžimas

    Kaip jau matėte anksčiau, kalbant apie automobilį ant dugno, kietas dugnas gali siųsti labai stiprų signalo atspindį, kuris, nukeliavęs aukštyn, kartais atsimuša į vandens paviršių ir vėl keliauja dugno link, nuo kurio atsispindi dar kartą. Tokią situaciją echoloto ekranas vaizduoja taip, tarsi telkinio dugnas būtų dvigubas: yra dugno linija, o po ja atsiranda tokios pat formos kita linija. Jei jūs matote tokį vaizdą, tai dugnas toje vietoje yra labai kietas.

  • Kontūro storis

    Dugno kontūrą vaizduojančios linijos storis yra gerai matomas, dugno kietumą nusakantis, požymis. Šiuo atveju taisyklė yra paprasta: kuo storesnė dugno kontūro linija, tuo dugnas kietesnis. Tačiau reikia įsidėmėti vieną dalyką: echoloto jautrumas irgi turi įtakos dugno kontūro linijos storiui. Tas pats dugnas esant 100 proc. jautrumui bus pavaizduotas storesne linija, o jautrumą sumažinę iki 10 proc., jau matysime plonesnę liniją. Tačiau viską į savo vietas sustato praktika: dirbdamas su echolotu žvejys išmoksta suprasti, kaip keičiasi rodmenys keičiant echoloto jautrumą.

1 3