Kaip veikia sonarai?

Norint sėkmingai naudotis sonarais, siekiant rezultatyviai panaudoti jų teikiamą informaciją svarbu suprasti, kaip apskritai veikia šie prietaisai ir kaip skaityti jų rodmenis. Šiame skyrelyje susipažinsite su svarbiausiais sonarų (dar vadinamų echolotais, žuvų ieškikliais ir pan.) veikimo principais, sužinosite naudingų patarimų, kaip sonarus sėkmingai panaudoti žvejybose.

echoloto skenavimo dažniai

Sonaras yra elektroninis hidroakustinis prietaisas (angliškai SONAR yra žodžių „SOund NAvigation Ranging“ trumpinys). Prietaisas skenuoja vandenį skleisdamas žmogaus ausiai negirdimus ultragarso bangų impulsus. Šie garsai keliauja vandeniu ir atsispindėję nuo žuvų, žolių, šakų, akmenų, dugno ar kitų objektų grįžta atgal. Sonaras „klausosi“ šių atspindžių ir juos analizuoja – matuoja, kiek laiko praeina, kol garso banga sklinda žemyn, atsimuša į objektą ir atspindėta grįžta atgal. Pagal šią informacija sonaras įvertina, kokiame gylyje yra objektas. Taip pat matuojamas priimto atspindžio intensyvumas – kuo kietesni objektai, tuo stipresnis priimtas impulsas. Tokią pat akustinės lokacijos sistemą naudoja šikšnosparniai ir delfinai.

Priėmus grįžtamąjį impulsą siunčiamas kitas impulsas. Kadangi garso bangos vandenyje keliauja maždaug pusantro kilometro per sekundę greičiu, per vieną sekundę sonaras gali išsiųsti keletą impulsų. Deeper PRO ir Deeper PRO+ siunčia po 15 impulsų per sekundę. Grįžtantys atspindžiai tuoj pat apdorojami sudėtingais matematiniais algoritmais, interpretuojami ir rodomi ekrane, todėl žvejai gali matyti dugno gylį ir kietumą bei visus tarp dugno ir vandens paviršiuje plaukiojančio sonaro esančius objektus.

Įsiminkite keturis esminius dalykus

    skaičiaus 1 ikona

    Sonaras skenuoja ne tiesia linija, o kūgiu. Todėl keliaudamas tolyn spindulys vis platėja.

    skaičiaus 2 ikona

    Skenuojant ekrane matomas vaizdas nuolat slenka, tačiau tai nereiškia, kad sonaras juda.

    skaičiaus 3 ikona

    Storesnės, ryškesnės linijos ir kartais matomas „antras dugnas“ reiškia, kad dugnas čia kietas.

    skaičiaus 4 ikona

    Pastebėkite arkas – tai žuvys.

1. Sonaras skenuoja ne tiesia linija, o kūgiu

echoloto skenavimo kampas

Skenuodami vandenį, dažnai įsivaizduojame, kad ekrane matomas vaizdas rodo tai, kas yra po sonaru. Taigi, ekrane pamačius žuvį gali atrodyti, kad ji turėtų būti tiesiai po sonaru, tačiau iš tiesų būna įvairiai. Ekrane matomi rodmenys gauti iš platėjančios erdvės po sonaru, todėl žuvis gali būti ir čia pat po sonaru ir už kelių metrų nuo jo. Svarbu suprasti tai, kad keliaudamas gilyn, sonaro spindulys nuolat platėja ir savo kelyje „mato“ objektus vis didesniame plote.

skenavimo kampas

Štai kaip jis veikia

Daugelio sonarų skleidžiamo spindulio platėjimo kampą galima reguliuoti keičiant garso bangų dažnį. Žemesnio dažnio garsas sklisdamas plečiasi labiau, o aukštesnio dažnio – mažiau. Tai garso bangų sklidimo fizikinė savybė, dėl kurios galime sonaro veikimą efektyviau pritaikyti skirtingoms žvejybos situacijoms.

Platus spindulys (dažniausiai 40–60° kampo) puikiai tinka, kai reikia greitai nuskenuoti didesnius vandens plotus ir gauti bendrąją informaciją apie gylį ir dugno struktūrą, tačiau tokiu atveju gaunamas ne toks tikslus ir detalus vaizdas. Platus skenavimo spindulys tinkamiausias žvejojant sekliuose vandenyse (pvz., iki 2–3 m), nes pasiekia dugną dar nespėjęs pernelyg išsiplėsti. Tačiau plačiu spinduliu skenuodami giliau matysite daug objektų, tačiau nežinosite, kur jie yra. Pavyzdžiui, plačiu spinduliu skenuodami 13,7 m gylyje matysite objektus, esančius 14,3 m spindulio plote. Todėl šalia dugno esanti žuvis ekrane nors ir rodoma lyg ir esanti po sonaru, tačiau realiai ji gali būti net už 7 metrų. Todėl gilesnėms vietoms skirtas siauresnis spindulys (maždaug 10–20°).

Kadangi siauresnis spindulys keliaudamas gilyn platėja mažiau, gaunamas tikslesnis vaizdas, tačiau aprėpiamas mažesnis plotas. Jis tinkamesnis tiksliai žuvų buvimo vietai nustatyti.

Paviršiaus „triukšmai“ ir aklosios zonos

aklosios zonos

Su echoloto siunčiamo signalo savybėmis susijęs ir jo gebėjimas rodyti prie vandens paviršiaus esančius objektus. Problema ta, kad prie vandens paviršiaus yra įvairiausių objektų, nuo kurių atsispindėjęs signalas labai greitai sugrįžta į echoloto jutiklį. Ir šie atspindžiai yra per greiti, kad būtų tinkamai pavaizduoti, be to, jų labai daug. Tokie atspindžiai vadinami „triukšmais“, juos sukelia oro burbuliukai, srovės, netoli vandens paviršiaus plūduriuojantys vandens augalai. Dėl signalo atspindžių nuo šių objektų prie vandens paviršiaus susiformuoja „akloji“ zona, kurioje dėl „triukšmų“ nėra galimybės identifikuoti toje zonoje plaukiojančių žuvų.

„Triukšmai“ ir „aklosios“ zonos dydis gali būti sumažinti, pasirinkus didesnį echoloto signalo dažnį. Jei turite Deeper PRO ar PRO+ echolotą ir matote, kad vandens paviršiuje esančių objektų keliamas „triukšmų“ lygis ganėtinai didelis, pasirinkite didesnio dažnio (290 kHz, 15°) signalą. Su Deeper START (signalo dažnis yra 120 kHz) „triukšmai“ gali būti fiksuojami nuo vandens paviršiaus iki 1 m gylio.

aklosios zonos

Paveikslėliai iliustruoja dvi skirtingas situacijas ir atskleidžia „triukšmų“ įtaką echoloto parodymams. Abejose situacijose „triukšmai“ fiksuojami nuo vandens paviršiaus iki 1 m gylio:

  1. Žuvis yra žemiau „triukšmų“ zonos. Šiuo atveju signalo atspindys nuo žuvies yra pakankamai stiprus, todėl žuvis aiškiai pavaizduojama echoloto ekrane. Deeper echolotai ir Deeper programėlė naudoja tam tikrą algoritmą, kuris atpažįsta žuvis tarp kitų objektų
  2. Žuvis yra „triukšmų“ zonoje. Šiuo atveju signalo nuo žuvies atspindys susiplaka su atspindžiais nuo prie vandens paviršiaus esančių objektų (burbulų, srovės, vandens augalų ir pan.) ir echolotas negali jo išskirti iš gausybės atspindžių keliamo „triukšmo“. Tokiu atveju ekranas žuvies nerodo.

Tai svarbu …

  • Ieškant žuvų

    Ieškant žuvų

    Ieškodami žuvų prisiminkite, kad ne kiekviena ekrane rodoma žuvis yra tiesiai po sonaru. Įsivaizduokite žuvis, žoles – viską, ką matote kūgio formos erdvėje, besiplečiančioje po sonaru. Visada atkreipkite dėmesį į žuvų buvimo gylį, nes kuo didesnis gylis, tuo platesnė galima jos buvimo erdvė. Jeigu žuvis yra negiliai, vadinasi, ji yra maždaug tiesiai po sonaru, ypač jeigu naudojate siaurą spindulį. Kai žuvis plaukioja giliai, ji gali būti kur kas platesnėje erdvėje ir gerokai nutolusi nuo sonaro vietos.

    Patarimas naudojant „Deeper“ sonarą. Ieškodami žuvų pirmiausia plačiu spinduliu raskite vietą, kur apskritai yra žuvų. Tada įsijunkite siaurą spindulį ir šią vietą dar keletą kartų nuskenuokite nustatydami tikslią tų žuvų vietą ir ten žvejokite.

  • žuvų ikona

    Tiriant vandens telkinio dugną

    Tyrinėdami dugne esančias duobes, žoles, šakas bei kitus objektus ir telkinio savybes visada prisiminkite apie vadinamąją „nematomą zoną“.

    Aptikęs aukščiausią dugno tašką, sonaras paprastai šią vietą žymi kaip dugno liniją. Tačiau skenuojamame plote gali būti ir žemiau esančių dugno vietų: duobių, skardžių – visos šios žemesnės vietos ekrane atsidurs žemiau žymimos dugno linijos. Jei tokioje duobėje ar skardyje bus žuvų, žolių ar kitų objektų, ekrane visa tai nebus parodyta, nes atsidurs „po žeme“, todėl ši sritis ir yra vadinama „nematoma zona“ (žr. diagramą).

    Patarimas naudojant Deeper echolotą. Naudodami siaurą spindulį sumažinsite skenuojamą plotą ir gausite detalesnį dugno vaizdą. Pastebėję vietą, kurioje dugno struktūra pastebimai pasikeičia, šią vietą keletą kartų nuskenuokite siauru spinduliu.

2. Slenkantis vaizdas ekrane nereiškia, kad sonaras juda (arba kad yra daugybė žuvų)

žuvis echoloto ekrane

„Deeper“ programėlėje ir daugelio kitų sonarų ekranuose vaizduojami duomenys slenka iš dešinės į kairę. Dešiniajame krašte visada rodomi naujausi rodmenys, kairiajame – seniausi. Vaizdas ekrane slenka visada, netgi sonarui nejudant.

Sonaras nėra vaizdo kamera ir nuskenuotą vaizdą ekrane pavaizduoja visai kitaip!Sonaras išsiunčia garso impulsą, o tada „klausosi“ ir priima jo aidą. Sugrįžusius garso atspindžius prietaisas žaibiškai išanalizuoja nustatydamas gylį, dugno liniją, žoles, žuvis ir visą tai pavaizduoja ekrano dešiniame krašte nupiešdamas tik vieną liniją. Tada siunčia antra impulsą, vėl „išklauso“ jo aidą ir tada ekrane piešia naują vaizdo liniją, o prieš tai nupieštąją senesnę liniją pastumia kairėn. Sonaras siunčia impulsus vėl ir vėl, o naujos linijos kairėn stumia senas, todėl vaizdas ir slenka.

Labai svarbu suprasti šį ekrane slenkančio vaizdo principą, jei norite tinkamai skaityti ir suprasti sonaro rodmenis.

Tai svarbu …

  • Ieškant žuvų

    Žuvies ikona

    Dažniausia klaida, daroma skaitant sonaro rodmenis – vieną žuvį palaikyti žuvų būriu. Štai kaip tai nutinka: užmetate sonarą vietoje, kur vandenyje yra nejudanti žuvis. Jeigu sonaro nejudinate ir žuvis taip pat nejuda, sonaras skenuos vis tą pačią žuvį ir ją nuolat jums rodys ekrane. Nors niekas nejuda, tačiau vaizdas juk slenka, todėl ekrane matysite ištisinę žuvų piktogramų vorą. Žinoma, norisi džiaugtis ir manyti, kad po vandeniu slepiasi keturios arba penkios milžinės. Iš tiesų žuvis viena, tačiau dėl ekrane slenkančio vaizdo atrodo, kad jų yra daugiau.

    Patarimas naudojant „Deeper“ sonarą. Jeigu skenuojate vienoje vietoje nejudindami sonaro ir ekrane slenkantis vaizdas atrodo pernelyg painus, pamėginkite „Deeper“ programėlėje įsijungti ir stebėti vertikaliojo sonaro stulpelio vaizdą (programėlės nustatymuose („Settings“) aktyvinkite sonaro stulpelio funkciją („Vertical Flasher: On“)). Stebėdami sonaro stulpelį matysite tik tiesioginį sonaro realiuoju laiku skenuojamą vaizdą, kuris neslenka – čia rodoma tik tai, kas po sonaru vyksta čia ir dabar.

  • dugno struktūra

    Tiriant vandens telkinio struktūrą

    Įsivaizduokite, kad užmetėte sonarą ir dabar vyniodami valą jį traukiate, norėdami pamatyti povandeninių struktūrų vaizdą. Keletui sekundžių nustojate vynioti valą, tada vėl pradedate vynioti. Paskui pažiūrite į nuskenuotą vaizdą ir matote tolygų šlaitą, tačiau jo viduryje yra horizontali sritis. Vadinasi, vandens telkinio dugne yra horizontali lygi vietelė?

    Ne! Tokį vaizdą matote todėl, kad ekrano horizontalioje ašyje žymimas ne atstumas, o laikas.

    Jūsų matoma „lygi vietelė“ laiko tarpą, kai sonaras plūduriavo vienoje vietoje ir vis skenavo tą patį gylį, o vaizdas ekrane slinko toliau, todėl ir atrodo, kad dugnas ten horizontalus, nors iš tiesų taip nėra.

    Patarimas naudojant „Deeper“ sonarą. Šio reiškinio išvengsite, jei sonarą trauksite pastoviu greičiu.

    Skenuodami Lanksčiuoju laikikliu prie valties pritvirtintu sonaru, visada įsijunkite Valties režimą – šalia sonaro nuskenuoto vaizdo dar matysite ir sonaro vietą žemėlapyje, tai leis suprasti, kurioje tiksliai vietoje sonaras nuskenavo tai, ką matote ekrane. Jei naudojate Deeper PRO+ modelį (su integruotu GPS imtuvu), ši funkcija veiks ir kai skenuojate sonarą užmesdami, tiesiog įsijunkite Krango GPS režimą.

3. Ryškesnės linijos ir „Antrasis dugnas“ reiškia, kad dugnas kietesnis

Kieto dugno pavyzdys

Sonaras gali nustatyti ne tik dugno struktūrą, bet ir jo kietumą. Štai kaip tai daroma:

Analizuodamas sugrįžusius atspindžius sonaras matuoja ne tik laiką, per kurį užfiksuojamas grįžtamasis garso impulsas, bet ir jo stiprumą, intensyvumą. Taip nustatomas povandeninių objektų kietumas arba minkštumas. Nuo minkštų, mažo tankio objektų atsispindi silpnesnis signalas, o nuo kietų, didelio tankio objektų – stipresnis.

Ekrane rodomų objektų kietumas vaizduojamas keičiant spalvas ir ryškumą: kuo intensyvesnė spalva, tuo stipresnis signalas, taigi kietesnis objektas. Tai ypač svarbu skenuojant dugną.

Galite pastebėti, kad kai kuriose vietose dugno vaizdas tampa storesnis ir ryškiau, šviesiau oranžinis, gelsvas (priklauso nuo pasirinkto spalvų režimo) – čia rodomas kietas dugnas. Kitose vietose matysite plonesnes ir tamsesnes linijas – tai minkštas dugnas. Kartais ekrane galite pastebėti ir antrąjį, giliau esantį dugną. Čia dugnas toks kietas, kad nuo jo atsispindėjęs sonaro spindulys yra toks stiprus, jog sugrįžęs į vandens paviršių nuo jo atsispindi antrą kartą ir vėl keliaudamas žemyn objektus nuskenuoja antrą kartą. Taip ekrane kartais atsiranda dvi, o kartais net ir trys dugno linijos.

Minkšto dugno pavyzdys

Minkšto dugno pavyzdys

dvigubas dugnas

Dvigubo dugno pavyzdys

Tai svarbu …

  • žuvies ikona

    Ieškant žuvų

    Kruopšti dugno struktūros analizė yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turi išmokti kiekvienas echolotu besinaudojantis žvejys. Teks paaukoti šiek tiek laiko, tačiau ateityje jūs tikrai jo sutaupysite kur kas daugiau, nes puikiai žinosite savo žūklės vietos dugną.

    Deeper patarimas: jei norite žvejyboje pasiekti geresnių rezultatų, turite nuo principo „Aš žinau, kur yra žuvis“ pereiti prie principo „Aš suprantu, kodėl šioje vietoje laikosi žuvis“. Pastarasis principas jums padės surasti identiškas vandens telkinio vietas. Pasižiūrėkite, kur laikosi žuvys ir įsidėmėkite, koks ten dugnas. Vienos žuvys mėgsta kietą dugną, kitos – „minkštą“, įvairiais metų laikais tam tikros rūšies žuvys gali laikytis skirtingose vietose. Konkrečios žuvies įpročiai – labai vertinga informacija, padedanti, stebint echoloto ekraną, atrasti vietas, kur tos žuvys turėtų būti.

  • dugno struktūra

    Tiriant vandens telkinio dugną

    Žvalgant vandens telkinį, dugno kietumo duomenys kartais labai naudingi. Gebėdami atskirti sąnašas ir akmenis, dumbluotą ir kietą dugną, galėsite aptikti vietas, kuriose slepiasi skirtingos žuvų rūšys.

    Patarimas „Deeper“ sonaro naudotojui. Aptikę įdomią vietą, patyrinėkite ją įsijungę siaurą spindulį ir detalų ekrano vaizdą (pasirinkite kairiajame meniu). Detaliau ir tiksliau analizuodami dugno struktūrą galbūt rasite vietelių, kokias būtent mėgsta kaip tik tokios žuvys, kurias dabar žvejojate.

4. Pastebėkite arkas ir rasite žuvis

Žuvų piktogramos – puikus būdas pradėti naudoti sonarą žvejybai, tačiau matydami grynuosius sonaro signalus galite tiksliau nustatyti žuvis bei jų dydį. Žinoma, tokiam grynųjų sonaro duomenų skaitymui reikia patirties, kuri sukaupiama per laiką. Tačiau pabandykite: išjunkite žuvų piktogramas ir pradėkite dairytis arkų.

Kodėl būtent arkos?

žuvies arka deeper programėlėje

Žuvis ekrane dažniausiai atvaizduojama arkos formos linija. Priežastis labai paprasta: kai žuvis patenka į sonaro skenavimo lauką, atstumas nuo jos iki sonaro yra didesnis nei tada kai žuvis atsiduria tiesiai po sonaru. Žuvis plaukdama per visą skenavimo lauką pakeičia padėtį sonaro atžvilgiu. Taip yra todėl, kad sonaras skenuoja ne tiesia linija žemyn, bet kūgiu. Kuo platesnis skenavimo kampas tuo arka būna didesnė, nes žuvis ilgiau išbūna skenavimo lauke.

Kaip pastebėti žuvis

žuvies arka

Svarbu prisiminti keletą dalykų dėl arkos formos žuvų signalų.

  • Arkos formos signalas matomas tik tada, kai žuvis juda sonaro atžvilgiu.
  • Jeigu nei sonaras, nei žuvis nejuda, matysite ne arką, o tiesią liniją.
  • Visa arka rodoma tik tada, kai žuvis išilgai perplaukia visą sonaro spindulį.
  • Jeigu žuvis perplaukia spindulį netaisyklingai ar iš jo dar neišplaukė, rodomas puslankis arba storas brūkšnys.

Mąstykite ne horizontaliai, o vertikaliai

ilgos žuvies arkos

Ilgas lankas reiškia didelę žuvį, tiesa? Netiesa. Ilga, plati arka reiškia, kad žuvis ilgiau išbuvo sonaro skenavimo zonoje.

Svarbus ir gylis – žuviai plaukiant giliau, matysite ilgesnę arką arba liniją, nes didesniame gylyje sonaro spindulys platesnis, todėl žuvis jame ir išbūna ilgiau. Arti paviršiaus plaukanti stambi žuvis gali būti pažymėta tik trumpute arka arba linija.

Nekreipkite dėmesio į linijų ilgį, stebėkite jų storį ir vietą ekrane

big fish

Tai kaip gi nustatyti žuvų dydį ekrane? Atsakymas – pagal rodomą storį. Jeigu arka arba linija vaizduojama stora, vadinasi, aptikote didelę žuvį. Šį vaizdą puikiai iliustruoja didelės žuvies pavyzdys (pirmas pav.). Ekrane matyti dvi netaisyklingos arkos, tačiau vertikaliai jos storos, todėl žinome, kad žuvis didelė.

Mažos žuvytės aptinkamos tuo pačiu būdu.

žuvies arka deeper programėlėje
žuvies arka
ilgos žuvies arkos
big fish

Tai svarbu …

  • žuvies ikona

    Ieškant žuvų

    Išmokę skaityti ir interpretuoti grynuosius sonaro rodmenis galėsite labai tiksliai rasti žuvis. Gali šiek tiek užtrukti, kol įgusite, tačiau ilgainiui sutaupysite daug laiko, nes tiksliai žinosite, kas vyksta po vandeniu.

    Patarimas naudojant Deeper sonarą. Deeper programėlėje išjunkite žuvų piktogramas (kairysis meniu – žuvų piktogramos („Fish icons“), ir nepamirškite galvoti ne horizontaliai, o vertikaliai. Ieškokite kuo storesnių arkų, linijų ir nekreipkite dėmesio į jų ilgį. Be to, nepamirškite, kad arkų ar linijų ilgis priklauso ir nuo gylio. Giliau esančios žuvys vaizduojamos ilgesnėmis arkomis.

  • dugno struktūra

    Tiriant vandens telkinio dugną

    Gaudami vandens telkinio dugno duomenis galite tuo pat metu stebėti ir žuvų arkas bei mažų žuvyčių būrius. Taip galite geriau suprasti, kokiose vietose laikosi skirtingų rūšių žuvys.

Mūsų tinklaraštis