Galbūt galėtum šiek tiek papasakoti apie save, kaip susipažinai su žvejyba?
Kiek save pamenu, mūsų namuose visada sukdavosi kalbos apie žvejybą. Tėvukas su seneliu vien tik apie tai ir kalbėdavo. Jeigu šaltasis periodas – tai stintos, avižėlės, jeigu pavasaris – tai kuojos Mingėj. Vasarą – kelionių prie Nemuno planavimas, rudenį – lydekų medžioklė ir kibiausių blizgių gamyba.
Manau, kad man tiesiog buvo lemta tapti žveja augant tokioje aplinkoje. Pati nepamenu, bet mama pasakojo, kad vos pradėjus vaikščioti, šeimos vyrams grįžus iš žūklės, klupdama bėgdavau pažiūrėti laimikio ir rėkdavau: zuvis zuvis!!
Kodėl žvejoji? Galbūt tai ramina, teikia iššūkių, o gal netgi kelia adrenalino pojūtį?
Dabar, kai jau tvirtai stoviu ant kojų, žūklėje randu viską. Tai – ir atsipalaidavimas po darbo dienos, ir sportas, kai tiesiog trūks plyš nori apgaudyti šalia sėdintį meškeriotoją. Ir kūryba, kai sugalvoji ir pasigamini kibiausią stintinę avižą, ir didžiausias nusivylimas, kai bičiuliui vakare geriau kimba ant pirktinės :)
Daugelyje pasaulio dalių meškeriojimo populiarumas po truputį mažėja. Kaip įkvėpi kitus užsiimti šiuo sportu?
Jeigu tęstume sporto temą, tai nebūčiau linkusi sutikti su tokia teorija. Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo plūdininkų profesionalų sekcija, tačiau labai išsiplėtė ir toliau auga fyderio sportas, stabiliai gerus rezultatus rodo spiningautojai, karpininkai, o poledinės žūklės meistrai tapo pasaulio čempionais. Kitais metais šios disciplinos pasaulio čempionatas vyks Lietuvoje. Labai tikiuosi, kad jis bus tinkamai nušviestas žiniasklaidoje ir dar daugiau žmonių susidomės šiuo azartišku hobiu, kuris man yra gyvenimo būdas.
Galbūt turi epinę istoriją apie žvejyba, kuria norėtum pasidalinti?
Viena iš paskutinių istorijų, kurios taip greitai šauna į galvą, tai kuomet skubėjau nuvažiuoti į karpių žūklę. Buvau taip užsigalvojusi, kaip statau palapinę, rišu sistemas ir metu meškeres, kad miestelio ribose buvau sustabdyta policininko vos ne dvigubai viršijant greitį. Reikėjo pamatyti mano nustebusį veidą, kai jis man parodė radare blyksinčius skaičius. Visa laimė, kad pasitaikė žvejys, tad atsipirkau tik išgąsčiu ir minimalia bauda. Beje, dar tą patį vakarą susigrūmiau su bene 13 kg sveriančiu paršeliu.
Ir pabaigai, galbūt turi patarimų pradedantiesiems žvejams?
Visiems pradedantiesiems žvejams, o ypatingai žvejėms, linkiu nerti į žvejybą visa galva, visu kūnu ir siela. Šitas hobis yra pats šauniausias!
Instagram @amoraricc