Tik pamatęs kvietimą į varžybas ,,PYLOS TAURĖ 2018“ negalvodamas dalyvauti ar ne, užsiregistravau, juk tai jau tradicija tapusios varžybos. Būtent šiose varžybose, galima sakyti, atidaromas sportinės žūklės sezonas. Čia dalyvauti įdomu ne tik tuo, kad veiksmas vyksta žuvingoje ir nenuspėjamoje Skirvytės upėje, bet ir tuo, kad į varžybas atvyksta svečių ir iš kaimyninių šalių, su kuriais tikrai smagu pasivaržyti.
Iki varžybų likus porai savaičių su kolegomis iš žvejų klubo ,,FIDERIS“ nusprendėme pasižvalgyti, kaip gyvena Skirvytės žuvytės. Žinant sunkų upės charakterį, reikėjo kruopščiai atlikti namų darbus:
- prisirišti ne vieną šimtą pavadėlių
- paruošti ne vieną dešimtį sistemų (juk net pats nežinai kokioje vietoje teks žvejoti, ar bus daug dugno kliuvinių, ar teks žvejoti švariame ruože)
Su žvejų kolektyvu atvykome prie upės dar švintant. Neskubant susiruošėme visą įrangą, susimaišėme visus gardumynus žuvytėms tikėdamiesi, kad jie labai joms patiks. Vandenyje gyvybės matosi, tai nuteikia optimistiškai. Patikrinus dugną, kliuvinių nesijaučia ir tai dar labiau džiugina!
Pirmi metimai ir pirmos žuvys keliauja į tinklelį. Pagaudžius gal pusvalandį sulaukiau viršūnėlės atmetimo ir solidaus užlenkimo. Tai jis – plačiašonis, tokio kibimo nesumaišysi su niekuo, po kovos gan solidus karšis graibšte. Kadangi jų gaudymui šiuo metu galioja draudimas, tai pasidžiaugiu trumpa fotosesija ir žuvis greitai keliauja atgal į vandenį. Vėliau krantą pasiekė dar keletas jo kolegų. Kuojos kibo be didelių pertraukų ir tai leido sugaudyti gerą svorį. Šį kartą pasitaikė labai dėkinga vieta nes nutraukiau tik 2 sistemas ir keletą pavadėlių, o tai trečioje krantinėje gana neįprasta.
Šios dienos laimikio pagrindą sudarė kuojos, bet jau matėsi, kad tuoj pat pradės neršti ir bus didelė tikimybė, kad varžybų dieną kibios žuvies tiek nebus. Laikas žvejyboje prabėgo akimirksniu ir laikas ruoštis namo. Nors pirma treniruotė praėjo nuostabiai, bet iš karto laikas galvoti apie ateinantį savaitgalį ir dar vieną treniruotę, juk pavasaris, viskas keičiasi kiekvieną dieną, o norint gero rezultato reikia daug ką spėti išsiaiškinti. Turiu visą savaitę naujiems apmąstymams, naujos strategijos sukūrimui, kuri galbūt bus dar geresnė. Tikiuosi, kad ją taikant išeis pasiekti dar geresnį rezultatą.
Antrai treniruotei pasikviečiu dar keletą klubo narių, gi kuo mūsų daugiau – tuo daugiau galima sužinoti! Nuvykus į ta pačią vietą ant Skirvytės kranto susėdame daug dešiniau negu sėdėjome anąkart. Ir vėl surinkinėjam įrangą, maišome jaukus, įvertinam upės dugną. Tikrinant dugną, suprantau, kad šį kartą atsisėdau nelabai palankioje vietoje nes jaučiasi labai staigus perkritimas su daug dreisenų, tai nelabai džiugina. Tokioje vietoje gali tekti pakovoti su kliuviniais. Smalsumui patenkinti pasijungiu išmanųjį sonarą ,,Deeper“. Čia jis rodo labai gražų perkritimą, parodo ir vieną kitą žuvies simbolį. Apskritai, ,,Deeper“ yra nepamainomas pagalbininkas norint greitai susirasti perspektyvų žvejybai tašką, kuriuo informatyviai ir operatyviai sužinoma daug informacijos apie žvejybos vietą per trumpą laiką.
Taigi, pradedame žvejybą, jaukinimo taškai pasirinkti dvylikos ir devyniolikos metrų atstumu nuo kranto, pirmi metimai ir greitai pirmosios kuojos keliauja tinklelin, smagumėlis! Laikas, kaip ir visada, žvejyboje, prabėga akimirksniu. Apibendrinant antrą treniruotę, galiu pasakyti, kad žuvys kibo be pauzių ir išskirtinai tik kuojos, kurios jau pilnai pasiruošusios nerštui. Tai leidžia teigti prielaidą, jog už savaitės vyksiančiose varžybose kuojų bus labai mažai. Kas liečia karšius, septynių žvejų rate ištrauktas tik vienas egzempliorius, plakiukus galima suskaičiuoti irgi tik keliais vienetais. Kalbant apie kliuvinius, jų buvo labai daug, pilnas dugnas dreisenų kolonijų kurios pjovė ne tik pavadėlius, bet ir sistemas, bet prisitaikius žvejoti buvo galima. Dar baigta viena treniruotė, po kurios paaiškėjo atsakymų į daugelį kilusių klausimų. Liko prieš varžybas padaryti generalinę treniruotę ir nuspręsti galutinę strategiją varžyboms. Verta paminėti, kad ,,Deeper“ paliko labai teigiamą įspūdį, jau tvirtai žinau, kad tai bus geras pagalbininkas ateities žvejybose.
Štai ir savaitgalis, prasidės ,,PYLOS TAURĖ 2018“! Reikia pagaliau šiose varžybose papulti į TOP 3! Kiek gi galima šalia jo su mediniu medaliu būti?
Generalinei treniruotei laiko nėra, gaila, neišeis treniruotis pilną dieną. Penktadienį su kolegomis pasirodome prie upės beveik į pavakarę, paskubomis pasiruošiame, pažuvaujam keletą valandų per kurias matosi, kad spėjimai dėl kimbančių kuojų pasitvirtino. Kuojų labai sumažėjo, plakiukų šiek tiek jau daugiau, o, bet, tačiau yra daugiau karšių! Deja, jų dydis nėra įspūdingas. Baigus treniruotę padariau išvadas, kad karšio laukti tikrai neverta, jis jaukinimo taške pasirodo, bet nėra labai aktyvus. Ką gi, reikia viską pasiruošti rytojaus startui, jo laukiu ne tik aš, bet ir mano sūnus. Ruošiasi pirmą kartą dalyvauti varžybose, kartu su suaugusiais. O man kirbena mintis, sulaukus rytojaus, pabandyti užkopti i varžybų TOP-3.
Išaušta šeštadienio rytas, pradeda rinktis dalyviai. Fiderio grupėje iš viso trisdešimt dalyvių, kurie bus suskirstyti į tris zonas po dešimt dalyvių. Man burtai lėmė sėdėti B zonoje, pataikiau į tą vietą, kurioje dar vakar vakare bandėme pasitreniruoti. Mano dešinėje įsitaiso klubiokas Evaldas, abiem vieta žinoma. Pasiruošiam neskubėdami, laiko turime užtektinai, liko sulaukti starto. Pagaliau jis! Startas! Pirmos šėryklėlės plaukšteli vandenin, po kelių minučių jau girdisi kalbos, kad kažkas zonoje ištraukė karšį. Praėjo vos penkios minutės, o jau pagautas karšis! Tai bent! O man tiksint varžybų laikui smulkmė keliauja krantan, gerai, kad bent be didelių pauzių, tačiau karšio kibimo nėra. Pas kaimynus karšių jau yra po keletą, bet galvoju, sulauksiu jo… Ir sulaukiu, bet laimi kovą jis. Nuplaukia!
Sekantys du kibimai vėl karšio naudai. Toliau renku smulkmę ir tarp jos vis tiek ištraukiu tris karšius, didžiausias – 1,3 kg. Pagal tai, kiek matau ką ištraukia kiti žvejai, zonoje lyderiauju drauge su Evaldu, bet sunku nuspręsti ar jis manę apgaudo ar aš jį, smulkmę traukiame vos ne žuvis į žuvį. Suaidi ir finalinis signalas! Galvoju, kad Evaldas turėtų laimėti zonoje, nes turi keturis karšius, o aš tik tris, bet svarstyklės parodys visą teisybę. Sveria Evaldo laimikį – dešimt kilogramų smulkmės plius trys karšiai. Įdomu kokį svorį sudarys jie? Kadangi karšiam draudimas jie buvo sveriami pirmi ir iškart paleidžiami atgal į vandenį. Sveriant mano laimikį svarstyklės parodo vienuolika kilogramų smulkmės ir tik trys karšiai.Teisėjai susumuoja svorius ir laimiu zonoje su daugiau nei keturiolika kilogramų bendro žuvies svorio! Evaldas zonoje lieka antras. Mano sūnaus debiutas irgi neblogas – trečias zonoje.Visų nuotaika pakili, reikia ruoštis rytojui.
Antrą varžybų dieną ir vėl papuolu į zoną B, tik šį kartą sektorius ,,pasiseka“ tikrai ne koks. Žinau šitą vietą, joje treniravomės per antrą treniruotę. Aišku viena, sistemų ir pavadėlių reikės nemažai… Kai viskas pasiruošta belieka sulaukti starto ir pirmyn. Bet kokiu atveju, reikia šiandien vieneto. Pagaliau startas! Pirmas metimas ir pirma nutrūkusi sistema… Per penkiolika minučių iš pasiruoštų penkių meškerių, žvejojama lieka tik viena! Startas ne pats geriausias. Greit perrišu sistemas, palengvinu šėryklėlę, gaunasi didesnis pranešimas, bet mažiau kliūva ir reikalai pasitaiso.
Sistemą eina lengviau pakelti, bet pavadėlius visgi pjauna, labai gerai jei bent penkis metimus padarai su vienu pavadėliu. Smulkmė keliauja į rankas be pauzių, bet nedžiugina tai, kad ji dar smulkesnė nei vakar. Pagaunu tris karšiokus su vos dvejais kilogramais bendro svorio, o blogiausia, kad karšiai nekibūs ir atplaukę į maitinimo tašką išvaiko smulkmę. Finalinis signalas! Svėrimai.. Kol kas geriausias svoris aštuoni su truputėliu kilogramo ir lyg 2 karšiai. Pas mane taip pat virš aštuonių kilogramų plius trys karšiai, tad zonos laimėtoją lems vos keli šimtai gramų.
Laukiant skaičiavimų jaudulys sklando ore. Ir… Su daugiau kaip 10 kg svoriu vėl laimiu zoną! Iš viso per dvi dienas gaunu du baudos taškus! Liko sužinoti kaip sugaudė kiti praėjusios dienos vienetukai, kurie sėdėjo Evaldo zonoje. Greitai sužinau, kad Evaldas yra zonos nugalėtojas, Tuomet tampa aišku, kad ,,PYLOS TAURĖ 2018“ fiderio sekcijos nugalėtojas tapau aš surinkęs 2 baudos taškus. Valio! Pagaliau pasiekiau savo tikslą, kurio siekiau trejus metus! Evaldas su 3 baudos taškais užima antrą vietą. Sūnus bendroje įskaitoje iš 30 dalyvių liko 16-tas. Sezonas pradėtas tikrai neblogai!
